Renginiai

 

Dievo Gailestingumo šventė Plungės bažnyčioje

Trokštu, kad pirmasis sekmadienis po Velykų būtų Gailestingumo šventė, - kalbėjo ses. Faustinai pirmą kartą apsireiškęs Jėzus. – Trokštu, - kalbėjo Jėzus, - kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis visoms sieloms, o ypač – vargšams nusidėjėliams.

Š.m. balandžio 3 d. katalikai šventė Dievo Gailestingumo šventę. Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje 11 val. parapijiečiai rinkosi pasiklausyti katechezės apie Dievo gailestingumą. Kunigas Andrius visus susirinkusius pakvietė keliauti Šviesos keliu ir dar kartą susitikti su Prisikėlusiu Kristumi. Nukeliauti dvylika Šviesos kelio stočių padėjo parapijos maldos grupė „ Jėzau, pasitikiu Tavimi“, vadovaujama Staselės  Senkienės. Buvo giedama, kalbamas Dievo Gailestingumo vainikėlis ir Dievo Gailestingumo litanija, meldžiamasi už gyvus ir mirusius parapijiečius, parapijos kunigus.

12 val. buvo laikomos Sumos mišios už parapiją, prašant Dievo gailestingumo mūsų žmonėms. Po Šv. Mišių visi buvo pakviesti į parapijos salę agapės.

Dievo Gailestingumo šventė kaskart paskatina žmones prisiliesti  prie Gyvojo Dievo gerumo ir gailestingumo versmės ir išmokti parodyti savo meilę tiems, kurie mus supa.

 

Vasario 16 – sujungia kartas.

Šeimos metų proga, minint Lietuvos valstybės atkurimo dieną - Vasario 16-ąją, Plungės Jono Krikštytojo parapijos bažnyčioje po Šventų mišių buvo laiminami seneliai su anūkėliais. Ši mintis kilo atsižvelgiant į Popiežiaus vasario mėnesio intensiją, kurioje Popiežius ragina visus melstis už tai, kad Bažnyčia ir visuomenė gerbtų vyresnių žmonių išmintį ir patirtį. Viliamės, jog tai padės jaunajai kartai pasisemti meilės, pagarbos Dievui ir Tėvynei bei pasimokyti gyvenimo, tikėjimo, išminties ir patirties iš savo senolių. Biblijoja mums byloja, jog tautos istorija bei išmintis yra sukaupta mūsų tėvų ir protėvių širdyse ir lūpose: „Prisimink senovės dienas, apsvarstyk praeities amžių metus; klauski savo tėvą, jis tau paaiškins, savo senolius, jie tau pasakys“ (Įst 32, 7).

_______________________________________________________

Alfa kursas parapijoje

balandžio 17 d. - liepos 3 d.

Balandžio 17-ąją, po vakaro Šv. Mišių, Plungės bažnyčioje apie 50 žmonių pradėjo Alfa mokymų kursus. Tai vienuolika savaičių trunkantys kursai apie pamatines krikščionybės tiesas, kuriuose keliami klausimai ir ieškoma atsakymų. Šie mokymai specifiniai tuo, kad yra atviri visiems, nepaisant jų tikėjimo kelionės, visiems, kurie ieško, prieštarauja, gilinasi, nori surasti bendraminčių. Jie skirti ir praktikuojantiems krikščioniškąjį tikėjimą, ir netikintiems bei abejojantiems krikščionybės tiesomis.

Susitikimai vyksta kartą per savaitę, trečiadieniais, po vakaro Šv. Mišių. Kursų viduryje bus surengta savaitgalio išvyka, kurios metu atitrūkę nuo kasdienių rūpesčių maldos patirtyje dalyviai ieškos naujo arba gilesnio santykio su Jėzumi per Šventąją Dvasią. O per kiekvieną susitikimą klausomasi mokymų, kurių temos vėliau aptariamos grupelėse. Pertraukėlės metu dalyviai bendrauja prie arbatos puodelio.
Alfa mokymai – tai evangelizacinis kursas, kviečiantis asmeniškai išgyventi Švenčiausios Trejybės slėpinį bei rasti vis artimesnį santykį su Jėzumi. Dėl savo paprastumo ir metodinės medžiagos aiškumo mokymai gali būti jų dalyvių toliau vedami savo aplinkoje: parapijoje, maldos grupėje, bendruomenėje arba tiesiog savo pažįstamų rate.
Alfa kursai prasidėjo Didžiojoje Britanijoje, centriniame Londono rajone, Bromptone, Šventosios Trejybės anglikonų bažnyčioje XXa. 8 dešimtmečio pabaigoje. Pirminis jų tikslas buvo neformalioje aplinkoje naujiesiems krikščionims pateikti pagrindinius krikščionybės principus. 1990 m. buvęs teisininkas Nicky Gumbel perėmė kursų vedimą. Jis pastebėjo, kad toks mokymas galėtų būti naudingas nelankantiems bažnyčios žmonėms ir adaptavo medžiagą šiai klausytojų grupei. Po 1990 m. Alfa kursai ėmė plačiai plisti Didžiojoje Britanijoje ir už jos ribų. Vis daugiau bažnyčių ir bendruomenių atrado šių kursų vertę.
Šiuo metu 166 šalyse kasmet vyksta daugiau nei 55500 kursų.
Tikime, kad ir mums, pradėjusiems Alfa kursus savo parapijoje, jie padės suprasti gyvenimo prasmę, atskleisdami, jog krikščionybė šiais laikais tebėra tokia pat aktuali, kaip ir prieš 2000 metų.

Alfa kurso dalyvių savaitgalio išvyka
Jau rašėme, kad balandžio 17-ąją apie 50 įvairaus amžiaus plungiškių pradėjo Alfa mokymų kursą, kurio tikslas – atnaujinti santykius su Dievu, vesti žmones pas Dievą, padėti iš naujo įsijungti į Bažnyčios bendruomenę ir būti pripildytam Šventosios Dvasios.
Gegužės 25-ąją, kursui jau įpusėjus, jo dalyviai vyko į Palangą, kur vyko savaitgalio programa, skirta pažinti Šventajai Dvasiai.
Kaip ir kiekvieno susitikimo pradžioje, kurso dalyviai Palangos parapijos namuose klausėsi anglikonų kunigo Nicky Gumbel video mokymų. Jų temos - „Kas yra Šventoji Dvasia?“ ir „Ką veikia Šventoji Dvasia?“ Po trumpos pertraukėlės palangiškis žurnalistas, vertėjas, rekolekcijų vedėjas Tomas Viluckas vedė konferenciją tema, kaip galime būti pripildyti Šventąja Dvasia.
Tema apie Šventąją Dvasią, Jos veikimą mūsų gyvenime neatsitiktinai pasirinkta Alfa kurso savaitgalio išvykoms, nes ši tema - viena nuostabiausių mokymuose.
Kas Ji, Šventoji Dvasia? Tai trečiasis Švč. Trejybės Asmuo. Asmuo, o ne negyvas daiktas. Skaitydami apie Šventąją Dvasią, randame visus asmeniui būdingus bruožus. Ji įvardijama kaip globėjas, patarėjas, gynėjas, ramintojas. Šventoji Dvasia padaro mus Dievo vaikais, Ji padeda mums melstis, padeda suprasti Dievo Žodį. Nuo Sekminių įvykio Šventoji Dvasia yra pagrindinis ankstyvosios Bažnyčios veikėjas, jos stiprybės šaltinis.

Kalbėdamas apie Šventąją Dvasią ir apie tai, kaip galime būti ja pripildyti, rekolekcijų vadėjas kalbėjo apie troškulį, kurį pažįstame per problemas, per sunkumus, tada prašome, kad mus pagirdytų. Troškulys – tai mūsų žingsnis link Dievo. Vandens reikia tam, kad mumyse ir per mus viskas augtų, skleistųsi. Šventoji Dvasia tampa versme mumyse kitiems.
Po mokymų, kaip įprasta, vyko diskusijos grupelėse, dalinimasis savo patirtimis, išgyvenimais. Toks pasidalinimas, kaip teigia kurso dalyviai, padeda suvokti, kad nesi vienas savo ieškojimuose, kad daugeliui rūpi tie patys klausimai.
Po gardžių, sočių pietų ir laisvalaikio valandėlės, kurios metu dauguma suspėjo ir jūrą aplankyti, išvykome į Vydmantus. Čia, jaukioje koplyčioje, šventėme Susitaikinimo pamaldas ir Šv. Mišias. Dvasinę šilumą teikė daugumai mūsų puikiai pažįstamo Plungėje užaugusio šiandieninio Palangos klebono kun. Mariaus Venskaus nuoširdumas, atsidavimas savo tarnystei, net ypatingas asmeninis palaiminimas, suteiktas kiekvienam pasibaigus Šv. Mišioms.
Grįžtant į Plungę autobuse netilo kalbos – liudijimai apie patirtą nepaprastą bendrystės jausmą. Grįžome dvasiškai atsigavę, nurimę, įgavę naujos santykio su Dievu patirties, pasiryžę keisti savo gyvenimuose tuos dalykus, kurie dar trikdo mūsų santykius su Dievu ir artimaisiais.

Vida Turskytė

Vidinis gydymas tikėjimu

Gegužės 27- 31 d. jau antrą kartą mūsų parapijoje vidinio gydymo rekolekcijas vedė misionieriai iš Indijos – katalikų kunigas profesorius tėvas James Mariakumar ir jį lydinti Mary Pereira. Keliaudami po Europos šalis šie misionieriai padeda rekolekcijų dalyviams augti tikėjime, gilesniame pasitikėjime Tėvo Meilės apvaizda, visiškai atsiduoti Viešpačiui Jėzui Kristui ir patirti gyvenimą Šventosios Dvasios galybėje.
Abu rekolekcijų vedėjai savo mokymuose daug dėmesio skiria Dievo žodžio reikšmei kasdieniniame gyvenime, Dievo įsakymų laikymuisi, ypač nuodėmei prieš pirmąjį Dievo įsakymą. Vidinis gydymas tikėjimu, kuris misionierių vedamose rekolekcijose vyksta prie išstatyto Švč. Sakramento, suklupus maldai, yra mūsų elgesio, bendravimo su kitais gydymas, mūsų prisiminimų gydymas. Esame sukurti pagal Dievo paveikslą, ir kuo daugiau mums atskleidžiama, kas Jis yra, tuo labiau galime suvokti, kas esame mes ir kas mums yra kiti žmonės. Jėzus kviečia mus eiti nuolatinio atleidimo keliu, kuriame privalome pasiryžti gyventi taip kaip Jis – atleidimu ir meile.
Kaip ir pirmąjį kartą, praėjusių metų rudenį, misionieriai kiekvieną dieną asmeniškai priiminėjo ir gydė su įvairiomis dvasinėmis problemomis į juos besikreipiančius žmones.
Paskutinis rekolekcijų vakaras, gegužės 31-oji, buvo ypatingas, nes jau tradiciškai, užbaigiant Švč. Mergelės Marijos garbei skirtą mėnesį ir gegužines pamaldas, iškilmingas Šv. Mišias mūsų bažnyčioje laikė Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Jas koncelebravo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovai, mūsų parapijos kunigai, dalyvavo kunigų seminarijos klierikai. Pamoksle ganytojas kalbėjo apie Mergelės Marijos mokyklą, kuri yra pasitikėjimo Dievu mokykla, ir mes visi joje esame pakviesti save tobulinti. Po pamokslo du seminarijos klierikai – Martynas Girininkas ir Andrius Bakstys padarė celibato pažadą ir atliko tikėjimo išpažinimą, nes birželio 1 d. jie priėmė diakonato šventimus Telšių katedroje. 
Pasibaigus Šv. Mišioms, vadovaujant vyskupui, giedodami Marijai skirtas giesmes, tikintieji procesijos būdu keliavo į Lurdo grotą, kur buvo giedamos gegužinės pamaldos. Prieš jas vyskupas priminė Plungės Lurdo istoriją.
Grįžus į bažnyčią, paskutinį rekolekcijų mokymą vedė tikėjimo sesė iš Indijos Mary Pereira. Jis taip pat buvo skirtas Dievo ir mūsų visų Motinai bei jos ypatingam vaidmeniui mūsų gyvenime.
Atsisveikindami misionieriai ragino mus nenustoti augti šventume: pasišvęsti asmeninei maldai (kasdien teikti deramą garbinimą ir šlovę bei padėką Dievui, nuolatinę atgailą, atsidavimą, siekiant Išminties ir Šventosios Dvasios vedimo ir galios), kasdien skaityti ir apmąstyti Dievo Žodį bei gyventi sakramentinį gyvenimą.
Vida Turskytė

Šventė ir po jos

Balandžio 7 d., arba Atvelykis, maldos grupei „Jėzau, pasitikiu Tavimi“ ypatinga šventė- metinė Dievo Gailestingumo šventė. Paties Jėzaus troškimu ji turi būti švenčiama pirmą sekmadienį po Velykų. Tai Dievo malonės diena visai žmonijai.
Todėl šiai šventei Bažnyčia skiria didelį dėmesį: garbingoje vietoje patalpina „Jėzau, pasitikiu Tavimi“ paveikslą, jį puošia gėlėmis, žvakėmis.
Mūsų parapijos tikintieji irgi visa tai regėjo ir pagaliau turėjo galimybę uždegti žvakutę, paaukoti šv. Mišioms, nes mums suprantami Jėzaus žodžiai „ Žmonija neras ramybės, kol pasitikėdama neatsigręš į mano gailestingumą.“
Šventę pradėjo grupės dvasios vadas kunigas Rima Valerijonas pasveikindamas visus su šia brangia švente. Pagiedojome giesmę „Dieve arčiau Tavęs“. Po to kunigas kalbėjo apie palaimintojo Jono Pauliaus II mokymą, skleisti pamaldumą į Dievo gailestingumą; apie vienuolę Faustiną, kuri atskleidžia Dievo gailestingumą, kad jos gyvenimo kredo buvo žmonėms p r i m i n t i, p e r d u o t i, p a l a i k y t i . Šventosios Faustinos pasiuntinybė buvo tokia: priminti tikėjimo tiesą, apreikštą Šventajame Rašte, apie Dievo gailestingąją meilę kiekvienam žmogui, net ir didžiausiam nusidėjėliui; perduoti naujas Dievo Gailestingumo kulto formas; palaikyti aktyvų Dievo Gailestingumo meldžiančiųjų ir apaštalavimui atsidavusiųjų religinį gyvenimą; skatinti meilės darbus ir gailestingumo žmonėms.

Po to jis priminė Dievo gailestingumo kulto esmę: pasitikėjimą ir gailestingumą „ Malonės iš mano Gailestingumo, - sakė Jėzus šv. Faustinai, - semiamos vienu indu, o tai yra - pasitikėjimas. Kuo daugiau siela pasitikės tuo daugiau gaus. Be ribų pasitikinčios sielos yra mano džiaugsmas, nes į tokias sielas lieju visus savo malonių turtus ". „Iš tavęs noriu gailestingumo darbų, kurie turi plaukti iš meilės man. Visur ir visada turi būti gailestinga artimui. Negali nuo to nei pasitraukti, nei atsisakyti, nei pasiteisinti. Pateikiu tris gailestingumo artimui būdus: darbas, žodis, malda, šiose trijose pakopose telpa gailestingumo pilnatvė. Tai yra nepaneigiamas meilės man įrodymas. Taip siela garbina ir teikia šlovę mano gailestingumui". Jėzus trokšta, kad tikintieji Juo, atliktų bent vieną gerą darbą per dieną.“ Kiek galėdamas melskis už mirštančiuosius, prašyk jiems pasitikėjimo mano gailestingumu, nes to jiems labiausiai reikia.

Taip pat kunigas Valerijonas priminė Dievo gailestingumo formas:
• Tai Dievo gailestingumo paveikslas. Pats Viešpats sakė : Duodu žmonėms indą, su kuriuo turi ateiti malonių prie gailestingumo šaltinio. Šis indas yra paveikslas su užrašu: „ Jėzau, pasitikiu Tavimi". „Pažadu, kad ta siela, kuri garbins šį paveikslą, nepražus, tačiau jis turi priminti mano gailestingumo reikalavimą, net stipriausias tikėjimas be darbų nieko nepadės".
• Tai Dievo gailestingumo šventė. Jėzus apie ją kalbėjo „Ši šventė labai svarbi dėl to, kad tą dieną visi žmonės, netgi tie, kurie šią dieną atsiverčia, gali prašyti visų Dievo valią atitinkančių malonių. Jėzus kalbėjo: „ Trokštu, kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis ir užuovėja visoms sieloms, o ypač vargšams nusidėjėliams. Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo gelmės, išlieju visą jūrą malonių sieloms, kurios prisiartina prie mano gailestingumo šaltinio. Kuri siela prieis išpažinties ir šv. Komunijos, gaus visišką kalčių ir bausmių atleidimą. Tą dieną bus atvertos visos Dievo užtvankos, per kurias teka malonės".
• Tai Dievo gailestingumo vainikėlis „ Tam, kas bent kartą sukalbės šį Vainikėlį, bus suteikta malonė, nes mano gailestingumas beribis",- sakė Jėzus. „Tie kurie šį Vainikėlį kalbės gyvenime, o ypač mirties valandą, bus apglėbti mano gailestingumo". „Trečią valandą po pietų maldauk mano Gailestingumo, ypač nusidėjėliams, ir nors trumpam įsijausk į mano kančias - skaudžios mano mirties ant kryžiaus valandą - didelio Gailestingumo visam pasauliui valandą. Sielas, kurios skelbia mano gailestingumo garbinimą, saugau visą gyvenimą, kaip švelni motina savo kūdikį, o mirties valandą būsiu joms ne Teisėjas, o gailestingasis Išganytojas".
• Tai pasiruošimas Dievo gailestingumo šventei. Pradedamas Didįjį penktadienį. Devynias dienas, vienijantis su Kristaus auka ant kryžiaus už mūsų ir viso pasaulio išganymą, įsiliejant į tą meilę, kuria dangaus Tėvas myli Sūnų, o per Jį ir mus, kalbamas Dievo Gailestingumo Vainikėlis ir devyndienio maldos už kitus žmones. „ Noriu, - nurodė jėzus,- kad per šias devynias dienas vestum sielas prie mano Gailestingumo versmės, kad jos pasisemtų jėgų ir atgaivos, bei visų malonių, reikalingų gyvenimo sunkumuose, o ypač mirties valandą. Kasdien tu atvesi prie Mano Širdies vis kitų sielų būrį ir panardinsi jas mano gailestingumo vandenyne, o aš nuvesiu tas sielas į savo Tėvo buveinę. Tu tai darysi šiame gyvenime ir kitame".
Po to kunigas Valerijonas pravedė litaniją. Kalbėjome Dievo gailestingumo vainikėlį; pratęsėm įvairiom intencijom: už savo šeimas; už klystančius; už pašaukimus; už kunigus už parapijiečius; visas maldų grupes; už ligonius, senelių namų gyventojus jų globėjus; už skaistykloje kenčiančius; už mirusius parapijiečius, parapijos kunigus Adomą, Alfonsą, Juozapą, Petrą, grupės maldininkus Antaną, Marytę, Domininką, Kazytę, už savo artimuosius; popiežiaus intencija. Konferenciją užbaigėme giesme „Jėzau,

būk pas mus“. Po to buvo aukojamos Šv. Mišios.
O dabar noriu, kad kiekvienas, kuris skaitys šį tekstą pats sau atsakytų:
Ar pasitiki Jėzumi?
Ar meldžiasi į Gailestingąjį Jėzų?
Ar namuose turi jo paveikslą?
Ar meldėsi devyndienį?
Ar esi gailestingas artimui darbais, žodžiais, malda?
Atverk savo širdį Jėzui. Pasikalbėk su Juo. Liūdesiu pasidalyk su Jėzumi- tau liks pusė liūdesio. Džiaugsmu pasidalink su Jėzumi- turėsi dvigubą džiaugsmą. Ir tebūna Gailestingas Jėzus su Tavimi, manimi, mumis visais.
Tegu Jo malonės spinduliai apšviečia tavo namus, tavo šeimą, tavo darbus.
To tau liki maldos grupės vadovė Staselė Senkienė.

Gruodžio 30 d. šventėme Šventosios šeimos dieną.

  Meldėm Viešpaties pagalbos ir malonės visoms šeimoms, o 10 val. ir 12 val.  Šv. Mišių metu santuokos įžadus vienas kitam atnaujino  tos poros, kurios gyvena katalikiškos  santuokos sakramento malonėje ir po to buvo palaimintos šeimos dalyvavusios iškilmėje.

Rekolekcijos vidiniam išgydymui ir augimui šventume

Paskutinį rugsėjo savaitgalį Viešpats mūsų parapijos tikintiesiems suteikė ypatingą malonę – net penkis vakarus turėjome galimybę dalyvauti nuostabiose rekolekcijose. Indų kilmės rekolekcijų vedėjai - katalikų kunigas profesorius tėvas James Mariakumar ir jam talkinanti Mary Pereira, kurią, jos pačios žodžiais, į tarnystę su tėvu James atvedė Viešpats, - vadovaujasi Dievo Žodžiu ir Katalikų Bažnyčios mokymu. Kaip misionieriai keliaudami po Europos šalis jie padeda rekolekcijų dalyviams augti tikėjime, gilesniame pasitikėjime Tėvo Meilės apvaizda, visiškai atsiduoti Viešpačiui Jėzui Kristui ir patirti gyvenimą Šventosios Dvasios galybėje.

Daug tikinčių ir netikinčių žmonių paskutiniu metu patiria fizinius, psichinius ir dvasinius gundymus. Dažnai nemokame su tais puolimais ir gundymais susitvarkyti. Šventasis Raštas – Dievo Žodis mus moko, kad kovojam ne su kūnu ir krauju, bet su tamsybių kunigaikščiu. Todėl ir kovos priemonės turi būti atitinkamos. Tėvas James pateikė daug pavyzdžių, kai jam meldžiantis išlaisvinimo malda už įvairių dvasinių problemų paliestus žmones jie buvo išgydyti, taip pat išgydomi net rimtai sergantys ligoniai, kuriems gydytojai negali padėti. „Tokios patirtys vedant rekolekcijas ir konsultuojant žmones verčia mane tikėti, kad Jėzus yra gyvas ir esantis čia, tarp mūsų“, - sakė tėvas James, nuolat primindamas, kad atlikdamas šias tarnystes jis tėra tiktai Kristaus įrankis. „Lengva mylėti tuos, kurie mus myli, bet mes turime mylėti ir savo priešus, turime mylėti kitus bei parodyti užuojautą silpnesniam, pasitikėti Dievo apvaizda, atsiriboti nuo vardo, šlovės, galios, padėties, turto ir prisirišimo prie žmonių, turime pirmą vietą savo gyvenimuose atiduoti Jėzui. Esame Kristaus kūno nariai, broliai ir seserys vieni kitiems. Jeigu tuo nesivadovaujame, mūsų gyvenimo problemos tampa suklupimo akmenimis mūsų vidiniam augimui“, - sakė rekolekcijų vedėjas, tvirtai įsitikinęs, kad Dievas viską paruošia prieš mums tai suvokiant, ir tik vėliau suprantame, kad Dievas mus ruošė tam per visus keistus įvykius. Kai atpažįstame Jo veikimą, mes augame savo meilėje Jam, vis labiau Juo pasitikime ir galime atiduoti savo ateitį į Jo rankas. „Aš esu pasakęs Jėzui, kad esu pasirengęs nešti Jį savo pamokslavimu, esu pasirengęs nešti Eucharistinį Jėzų žmonėms, o mainais už tai paprašiau Jėzaus, kad Jis laikytų mane vienybėje su Prisikėlusiu Viešpačiu ir neštų mane pas Tėvą“ – sako misionierius. Mary Pereira, užaugusi giliai tikinčioje šeimoje, liudijo, kad tam, jog būtų prieinama Dievo Karalystės darbui su „visišku atsidavimu Viešpačiui“ (1 Kor 7, 35) ji nusprendė rinktis netekėjusios moters pašaukimą, nors nėra vienuolė. „Žodis, kuris tapo mano įkvėpimu nuo pat jaunystės, - tai Laiško Filipiečiams trečiojo skyriaus 7-8 eilutės: „Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl Jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų“. Dabar aš galiu dėkoti Viešpačiui, kad įgalino mane gyventi tuo Žodžiu su maloninga Šventosios Dvasios pagalba“.

Visus penkis vakarus vidinio gydymo – išlaisvinimo pamaldos vyko prie išstatyto Švč. Sakramento, suklupus maldai ir garbinant Viešpatį, per savo kryžiaus žaizdas atėjusį gelbėti kiekvieno žmogaus ir gydyti jo asmeninių sužeidimų. Buvome kaskart palydimi į savo praeitį – į vaikystėje ir vėliau vykusius įvykius, kviečiami dar kartą juos išgyventi per Dievo Žodį veikiant Šventajai Dvasiai ir mokomi surasti savo problemų priežasties šaknis. Vienus iš mūsų galėjo supančioti susidūrimai su dvasiniu pasauliu. Jei kažkada užsiiminėjome spiritizmu, magija, lankėmės pas būrėjus, ekstrasensus, turėjome ryšį su destruktyviomis sektomis, dalyvavome šėtonui skirtose apeigose ir pan., tai atvėrėme kelią tamsos jėgoms daryti neigiamą įtaką mūsų dvasiniam pasauliui. Turbūt visi turime ir emocinio bei psichologinio pobūdžio žaizdų. Tai dažnai dar ankstyvoje vaikystėje, netgi motinos įsčiose, patirtos traumos: baimė mylėti ir būti mylimu, vienišumo ir apleidimo pojūtis, nenoras atleisti už kažkieno padarytą skriaudą, nepasitikėjimas kitais žmonėmis, nesaugumo jausmas ir daugybė kitų sužeidimų. Šios problemos neleidžia mums būti tvirtomis asmenybėmis, trukdo patirti gyvenimo džiaugsmą.
Tėvas James paliko mums savo sukurtą Išlaisvinimo maldą, kuri yra viena iš efektyvių priemonių nugalėti blogiui, glūdinčiam tiek žmogaus viduje, tiek jo aplinkoje. Šia malda galima melstis kasdien, priklausomai nuo poreikio. Kad mūsų maldos taptų vaisingomis, mums reikia užmegzti asmeninį santykį su Dievu, nes Jis yra ne tik meilė, jėga ir stiprybė, Jis yra asmuo – Švč. Trejybė: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Šiuos tris asmenis aš turiu norėti vis giliau pažinti, su jais kalbėtis – tai yra malda! Taip išgirsti Dievo asmeniškai man sakomus žodžius, - ir tik tuomet prasidės tikrasis santykis, kuris galės augti.

Tėvo James Mariakumar mokymuose kiekvienas sakinys – tai išminties šaltinis. Užrašų knygelėje užsirašiau tokias mintis – „brangakmenius“: „Atleisti būtina iki saulėlydžio, nes ne visada turėsime progą padaryti tai kitą rytą“. „Turime užjausti žmogų, kuris nesugeba mylėti, tai dieviška kultūra“. „Viešpats – geriausias režisierius Jo scenarijai nepakartojami, ir nė vieno vienodo“...
Jeigu ir mūsų gyvenimuose per šias rekolekcijas (per vidinio išgydymo pamaldas ar individualias konsultacijas) įvyko stebuklų, tėvas James prašė jam apie tai parašyti. Ir tvirtai pažadėjo vėl mus aplankyti kiek šiltesniu metų laiku – gegužės ar birželio mėnesį.

Vida Turskytė


Paminėta 10 – ies metų sukaktis

Praeitą šeštadienį (2012-08-25) Plungės parapija šventė didžiulę šventę, naktinės adoracijos grupelių dešimties metų įsteigimo jubiliejų.  Aš turėjau galimybę sudalyvauti šioje šventėje, nors ir nepriklausau jokiai naktinės adoracijos grupei. Šventė prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo mūsų klebonas Julius Meškauskas, visi meldėmės už gyvus ir mirusius naktinės adoracijos grupelių narius. Po Šv. Mišių visi rinkosi į parapijos namus pabūti kartu, pabūti toje vieningoje bendruomenėje. Aktyvus naktinės adoracijos grupelių narių skaičius parodė, kad tai vieninga bendruomenė, stiprus pamatas mūsų parapijai. Tai meilės ir atgailos dvasioje tvirtai suorganizuotas sąjūdis – Viešpaties Jėzaus Širdies garbei ir šlovei veikianti visam pasaulyje. Adoracijos nariai meldžiasi kad švenčiausias Jėzaus Širdies pasigailėjimas užpildytų žmonijos padarytų nuodėmių bedugnę. Šių grupelių nariai yra įsipareigoję ir visiškai atsidavę Dievui, žmonės yra susiskirstę į tam tikras maldos valandas, jie budi dieną ir naktį, laukia ateinančio mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus. Didžiausio dėmesio ir pagyrimų sulaukė naktinės adoracijos grupelių vyrai, mat didžioji dalis šios bendruomenės yra moterys. Gausių aplodismentų sulaukė ir žmonės, kurie prisidėjo prie naktinės adoracijos grupelių įsteigimo, prie organizavimo darbų, tai yra A. Jonutienė, S. Šmitienė, I. Vaičekauskienė. Šventės programoje netrūko ir žaidimų, įvairių pasakojimų, giesmių, šlovinančių Dievą. Žmonės džiaugėsi būdami kartu, būdami toje bendrijoje su Dievu. Labai smagu, kad ir aš galėjau pabūti su šiais žmonėmis, kartu giesmėmis šlovinti Dievą ir džiaugtis Dievo teikiamomis malonėmis. Švenčiausioji Jėzaus Širdis laukia mūsų visų.

Martynas Vaičekauskas

Dekano klebono Juliaus Meškausko nuotraukos


Akimirkos  iš didžiųjų Žemaičių Kalvarijos  atlaidų

Dekano klebono Juliaus Meškausko nuotraukos


Birželio 15-17 dienomis Plungės Švento Jono krikštytojo bažnyčia, ir parapijos namai  sulaukė ypatingo dėmesio. Pirmiausia dėl to, kad Plungės bažnyčia išsiskiria savo grožiu ir vidiniu jaukumu, visų antra parapijos namuose buvo eksponuojamos fotobienalės parodos.

Pirmieji svečiai aplankę Plungės bažnyčią ir parapijos namus buvo svečiai iš užsienio. Tai svečiai iš Kinijos: ambasadorius su palyda,  Kinijos fotomenininkų sąjungos ir Kinijos folkloro fotografų asociacijos atstovai. Parapijos namai yra atstatomi ir dabar vyksta darbai. Tai pirmieji tokie parapijos namai, kurie dar jų neatstačius, yra naudojami įvairiems renginiams ir ekspozicijoms. Klebonas pasakojo, kaip vyksta atstatymo darbai, kas bus vykdoma  toliau ir kaip atrodys parapijos namai pasibaigus darbams. Pirmame aukšte bei kituose dviejuose aukštuose buvo eksponuojamos fotobienalės parodos.

Atmosfera parapijos namų salėje buvo kupina kitoniškų jausmų. Kiekvienas vis kitaip išreiškė savo susidomėjimą. Vieni itin domėjosi fotografijomis, kiti stengėsi kuo daugiau bendrauti, tačiau visi dalinosi šiluma ir draugiška šypsena.

Birželio 17 d.  dekanas klebonas  Julius Meškauskas visus plungiškius kvietė į savo parodą.

Po Sumos Šv. Mišių plungiškiai pasiliko Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje. Būtent čia buvo eksponuojama Dekano Plungės klebono J. Meškausko fotografijų paroda „Atgimti savy“. Klebonas tarė padėkos žodį visiems susirinkusiems bei savo mokytojui, auklėtojui Vytautui Rutkauskui. Šis žmogus, anot klebono, jam padarė didžiausią įtaką, jis buvo jo dvasios mokytoju.

„Atgimti savy“ parodoje buvo eksponuojama nedidelė dalis visų klebono Juliaus padarytų nuotraukų. Parodos išskirtinumas yra toks:  nuotraukos buvo darytos dar klebono jaunystėje. Senosiose foto juostelėse įamžinti žmonės ir nuostabūs reginiai yra ne šiuolaikinės technikos padarinys, o „geros akies“ ir kruopštaus darbo rezultatas.

Nuotraukose atsispindi tikėjimas, viltis, žmonių švytinčios akys. Senelių namų gyventojai, įvairių žmonių bendruomenės, kryžiaus kelias ir daugybė kitų nuotraukų, kurios daug reiškia ir autoriui, ir dalyviams. Apie kiekvieną fotografiją vis kita istorija ir kiti jausmai. Štai kas buvo svarbiausia tą dieną: akimirkos jausmas, prisiminimas.

Ši paroda išsiskyrė savo tikrumu: emocijų gausa, istorijomis, natūralumu. Kiekviena nuotrauka siunčia tarsi signalą, jausmą stebėtojui apie savo egzistavimą ir nuostabią istoriją. Žmonės esantys nuotraukose tarsi įtraukia į tenykštį gyvenimą, kuriame norisi pasilikti ne vieną akimirką.

Iš karto po pristatymo klebonas kvietė visus susirinkusius apžiūrėti ir fotobienalės parodų ekspozicijas, kurios vyko parapijos namuose. Renginį užbaigė „Jaunimo poezijos ir muzikos popietė“.

Montvydė Žebrauskytė

 

Keletas akimirkų iš šventės

Dekano klebono Juliaus Meškausko nuotraukos

Vyskupijos gegužinių pamaldų užbaigimas

Gegužės31 dienos vakarą 18 val. Telšių vyskupas ordinaras J. Boruta SJ Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje laikė šv. Mišias, Mišių metu pasakė pamokslą, o po šv. Mišių vadovavo iškilmingai procesijai per Plungės miestą prie Plungės Lurdo. Čia Telšių vyskupas ordinaras su gausiai susibūrusiais tikinčiaisiais iškilmingai užbaigė Gegužinių pamaldų laiką Telšių vyskupijoje. Ganytojas kvietė tikinčiuosius gausiai burtis ir tradicinėms Birželinėms pamaldoms, kurių metu ypač kvietė melstis už naujus pašaukimus į kunigystę bei vienuolystę. Telšių vyskupijoje jau tapo tradicija Gegužines pamaldas pradėti prie Lurdo Palangoje ir iškilmingai jas užbaigti prie Lurdo Plungėje.

Keletas akimirkų iš šventės


Parapijos šeimų šventė

 

Šeima – tai mama, tėtis, vaikai... Tai yra ne tik žmonės, kurie ją sudaro, o ir tai, ką  tu reiški būdamas joje. Šeima – didžiausias turtas. Šiame žodyje telpa viskas: gėris, meilė, nuoširdumas, palaikymas ir draugystė. Tai – savotiškas atramos taškas. Tas, kuris turi šeimą – laimingą ir mylinčią, jau yra pats laimingiausias žmogus.

Šių metų gegužės 6 d. Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko nuostabi šventė-  „Parapijos šeimų diena“. Šia proga visus sveikino  Plungės Vyskupo Valančiaus pradinės mokyklos bei  „Saulės“ gimnazijos mokiniai. Skambėjusios eilės, prozos ištraukos ir geismės sukūrė šventinę nuotaiką visiems plungiškiams.

Atėjus susitelkimo metui plungiškiai susikaupė Šventoms mišioms, kurios tądien buvo kitokios nei kas sekmadienį. Po Šv. Mišių kunigai palaimino šeimas.  Votyvos Šv.Mišios buvo  šventė, kuri suteikė sielai džiaugsmo, pakylėjimo iš kasdienybės dulkių, padovanodamos mums amžinybės dalelę.

Pasibaigus mišioms Plungės  klebonas Julius Meškauskas kvietė neišsiskirstyti. Plungiškių laukė staigmena. Bažnyčios šventoriuje laukė  svečiai iš Klaipėdos.  Tai buvo „Dulidu“ grupė, kuri atvyko parodyti linksmą, nuotaikingą klounų programą „Linksmas – vėjas“.

Šeima – tai vienintelis turtas, į kurį verta investuoti. Meilė, laikas, prisirišimas, užuojauta, dėmesys  yra verti nenupasakojamo bendrumo ir šilumos jausmo, kurį suteikia vos keli žmonės, kuriuos vadiname šeima. Stipri šeima – tai ta šeima,  kuri turi ir ugdo šiltus, patvarius, palaikančius tarpusavio ryšius. Prasminga yra švęsti šeimos dieną, pabrėžiant jos svarbą ir būtinumą mūsų gyvenime. Šiais svyruojančių vertybių laikais būtina akcentuoti tėvų ir vaikų buvimą kartu, reikalingumą vieni kitiems.

Montvydė Žebrauskytė

 

Keletas akimirkų iš šventės

Dekano klebono Juliaus Meškausko nuotraukos

 Bardų popietė

Pavasaris įsibėgėja, atnešdamas žmonėms naujas emocijas, šilumą ir darbų gausą. Šyla orai, gamta kiekvieną kviečia arčiau savęs. Paukščiai gieda nuostabias melodijas. Rodos, visa aplinkui klega ir džiaugiasi atgimimu. Svarbiausia - gamta vėl muzikuoja.

Muzikos garsais pasidžiaugti galėjo ir plungiškiai. Balandžio 28 dieną, Plungės parapijos namuose vyko „Bardų popietė“, sukvietusi svečius iš Klaipėdos, Vilniaus, Naujosios Akmenės. Šią šventę plungiškiams surengė Dekanas Plungės parapijos klebonas Julius Meškauskas  ir  Reda Aurylaitė.

Plungiškiai mėgavosi gyvai atliekama bardų muzika. Bardai yra linkę save vadinti klajojančiais dainiais. Jų tikslas – skleisti žmonėms retą vertybę – gėrį ir įrodyti, kad kiekvienas gali būti laimingas. Todėl vykęs renginys pakėlė žmonių ūpą ir suteikė dvasinį šėlsmą.

„Bardų popietę“ atidarė ir uždarė jaunasis Plungės bardas- Lukas Danilevičius. Jis kartu su renginio vedėja - Montvyde Žebrauskyte atliko jos kūrybos dainą. Vėliau pasirodė vienas, sudainavęs S. Mykolaičio „Žiema“. Renginyje dalyvavo bardas Arūnas Raudonius, atlikęs savos kūrybos kūrinius. Jam talkino režisierius, aktorius- mimas Aleksas Mažonas bei šokėja Aida Maksvytytė. Kartu jie parodė mini spektaklį „Baltramiejaus baladė“. Vytautas Kairys iš Naujosios Akmenės pirmą kartą svečiavosi Plungėje, todėl gėrėjosi miestelėnų šiltumu.  Jo atliktos dainos suteikė kiekvienam dvasinio peno. Paskutinis, tačiau energingiausias ir jauniausias bardas buvo Jonas Čepulis iš Vilniaus. Jis įrodė žmonėms, kad nepaisant amžiaus, muzika yra meno forma,  galinti pasiekti  tą mūsų esybės dalį, kurios nei puikus paveikslas ar emocinga knyga, negali.

Šis renginys turi savo draugus, kurie prisidėjo prie renginio. Esame dėkingi individualiai įmonei „Luxa“. Taip pat informaciniams rėmėjams: Plungės laikraščiui „Žemaitis“ ir „Plungė“, Telšių Krašto televizijai.

Muzikos bangos nutveria žmogų ir neša per jausmų pasaulį. Reikia tik atverti širdies vartus ir leistis klajoti drauge.   Taip darė ir plungiškiai, visą šeštadienio popietę praleidę Plungės parapijos namuose. Muzika- tai prisilietimas prie kažko trapaus, tai kelias į kiekvieno žmogaus sielą.

 

Keletas akimirkų iš koncerto

Dekano klebono Juliaus Meškausko nuotraukos

 

Paramos koncertas, skirtas Plungės parapijos namų atstatymui

   2012 metų balandžio 9 dieną, Šv. Velykų antrą dieną, Plungės kultūros centre vyko paramos renginys. Jis buvo skirtas Plungės parapijos namų atstatymui. Idėjos autorius – Juozas Milašius. Jis iniciavo renginį dėl parapijiečių, kurie turėtų būti vieningi šiuo atžvilgiu.
   Paramos koncertą pradėjo Dekanas Plungės klebonas Julius Meškauskas. Jis pristatė dabartinę parapijos namų atstatymo būseną. Kaip yra organizuojamos statybos ir  kokiu greičiu keičiasi pastatas. Taipogi ir tai, kas bus ateityje: parapijos namų vizija.
   Renginį tęsė Juozo Milašiaus auklėtiniai- grupė SAVI. Taip pat paramos koncerte dalyvavo Rasa Kuzovaitė ir Romas Kalvėnas bei Aistė Smilgevičiutė su savo vyru Roku Radzevičiu. Grupė IRONIJA baigė šį gražų, parapijos namams, skirtą renginį.
   Parapijiečiai buvo dosnūs ir suaukojo 2065 litus 28 centus. Visi pinigai bus skirti parapijos namų atstatymui. Dėkojame visiems aukojusiems. Ši auka įrodo Jūsų gerumą ir supratingumą. Taip pat esame dėkingi Juozui Milašiui už šios idėjos įgyvendinimą.
    Lai Šventos Velykos pasėja Jūsų širdyje ramybės ir šventumo daigus. O sužydus jais galėsite pasidalinti su visais, kurie aplink. Atverkime širdis gerumui.
Montvydė Žebrauskytė

Keletas akimirkų iš koncerto


Plungės parapijos tikintieji kartu su savo klebonu dekanu Juliumi Meškausku eina Kryžiaus Kelią Žemaičių Kalvarijos atlaiduose (2011 07 07)


 

Liudijimo vakaras

    2011m. balandžio 2 d., šeštadienį mus aplankė aktorius mimas Aleksas Mažonas. Po vakarinių šv. Mišių Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje jis asmeniškai liudijo apie tai, kaip žmogus be Dievo pagalbos negali nieko savo gyvenime pakeisti. Etiudu apie žmogaus kelionę – nuo gimimo iki mirties mimas Aleksas jam būdingu stiliumi pailiustravo savo liudijimą. Aleksas akcentavo tai, kad tik tikėjimas Dievu, o ne asmeninės ambicijos, pastangos suteikia žmogui jėgų judėti pirmyn gyvenime. Ir tai galioja ne tik paprasčiausiose kasdienybės akimirkose, bet ir svarbiuose žmogaus pasirinkimuose, apsisprendimuose. Vakaras baigėsi žadėta arbata ir nuoširdžiu pabendravimu.
   Be ištikimų parapijiečių, klebono Juliaus Meškausko, susitikimo organizatorės Redos Aurylaitės tą vakarą turėjome dar vieną Plungės parapijai artimą svečią  - vienuolį domininkoną Saulių Rumšą, Vilniaus vienuolyno priorą (vyresnįjį), Vilniaus pedagoginio universiteto Katalikų tikybos katedros docentą, daktarą.

Keletas akimirkų iš susitikimo

Ado Sendrausko nuotraukos


Teatro vakaras 2011-10-08

Argi ne smagu žiūrėti į rudeninį dangų,  krentančius lapus? Vaikštant po parką pasigrožėti spalvų žaismu? O dar smagiau įsivaizduoti, kaip lapai šoka danguje?

Būtent su tokia pakilia nuotaika šių metų spalio 8 dieną plungiškiai ir miesto svečiai rinkosi į Švento Jono krikštytojo parapijos salę, kurioje vyko renginys: „Teatro vakaras“. Šį nuostabų vakarą organizavo Reda Aurylaitė ir dekanas klebonas Julius Meškauskas. Dėl jų įdėtų pastangų ir noro, miestiečiai galėjo išvysti net du spektaklius.

Pirmieji pasirodė ir tuo pačiu atidarė renginį Telšių Žemaitės dramos

teatras. Tai vienas seniausių teatrų Lietuvoje. Jis  žinomas, kaip daugiausiai nominacijų pelnęs mėgėjų teatras, garsus ne tik Lietuvoje, brt ir už jos ribų. Su pasisekimu gastroliavęs JAV, Kanadoje, Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Monake, Maroke, Danijoje, Norvegijoje ir aplinkinėse šalyse. Spektaklis, kurį vaidino buvo „Liubica - pirmasis daugiskaitos asmuo“, jo režisierius Kastytis Brazauskas. Tai- mono spektaklis. Aktorė Liuda Lėverienė sukūrė senos, dar sovietmečio moters portretą. Kerinti didaktika, rodomos filmuotos ištraukos, tarsi jos atsiminimai, pertraukiantys ir apjungiantys jos rodomus jausmus stebino žiūrovą ir taikė tiesiai į širdis. Viena pati sukūrusi nuostabų reginį aktorė atrodė tarsi pati išgyventų pasakojamą istoriją visa siela. Atsidėkojant už spektaklį režisieriui  Kastyčiui Brazauskui ir aktorei Liudai Lėverienei buvo įteiktos gėlės ir padėkos raštai.

Po spektaklio vyko trumputė pertraukėlė, kurios metu visi susirinkę buvo vaišinami arbata, užkandžiais ir saldumynais. Žiūrovai dalinosi savo mintimis, idėjomis ir, žinoma, sukilusiais jausmais.

Antrieji į imituotą sceną žengė Egidijaus Radžiaus , Kretingos dramos teatras, kurį tą vakarą sudarė trys aktoriai : Vilma Miltakienė, Dovilė Briedienė ir Andrius Gaubys. Jie mums vaidino spektaklį  „Svetimos“ ,kurio režisierė Albina Buntinienė. Tai tragikomiška drama pagal N.Ptuškinos pjesę „Prie svetimų žvakių“.

Dar prieš pradedant spektaklį režisierė prasitarė, kad žiūrovai turėtų būti nustebinti. Taigi stebėtojai laukė pažadėto šūvio, šokių, staigių emocijų antplūdžio.  O taip ir buvo: spektaklis prasidėjo  meilės sūkuriu, kuris įtraukė žiūrovą jau pirmomis minutėmis. Nenuleidžiant akių jie stebėjo besivystančius dviejų moterų: jaunos merginos ir vyresnio amžiaus moters gyvenimo kryžkelę. Visa problema buvo meilė, kurios vyresnioji taip ir nepatyrė, o mergina vis įrodinėjo, kad ji yra. Sulauktas šūvis nubudino auditoriją, o audringi pašnekesiai ir pratrūkę personažų  jausmai užgavo didžiąją žiūrovų dalį.  Jiems taipogi buvo įteiktos gėlės ir padėkos raštai.

Po spektaklio visi susirinkę linksmai šnekučiavosi gurkšnodami arbatą. Aptarinėjo spektaklio įvykius, dalinosi išgyvenimais. O smagiausia, kad šį renginį plungiškiams dovanojo: dekanas klebonas Julius Meškauskas, UAB „Plungės klinika“, Strategas, gėlių salonas „Disva“ , Telšių krašto televizija.

Kaip sakė renginio vedėja: „Tai pirmas, bet ne paskutinis „Teatrų vakaras“. Teatras yra būtent tai, ko mums trūksta: suvaidinta realybė, besikeičiantys likimai, slėpiningosios svajonės, čia gali pabūti bet kuo ir tuo pačiu atverti save. Sieloms penas, akims gražus reginys“. Tikiuosi vykęs vakaras miestelėnams paliko gerą įspūdį, o renginio organizatoriai ir toliau stebins Plungę savo gražiomis idėjomis ir darbais.

Montvydė Žebrauskytė


Renginys „Dalinkime džiaugsmą ir viltį“ 2011-08-12

Organizatoriai: Dekanas klebonas Julius Meškauskas, Reda Aurylaitė

 


Maldinga kelionė, aplankant kunigus, dirbusius Plungės parapijoje

 2011  08 10


Rudeninė talka (2011 10 12). Dalyvavo Melioracijos senjorų klubas, Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktorius Audrius Misiūnas, šios mokyklos studentai, kiti parapijiečiai.


Plungės tikybos mokytojams organizuota piligriminė kelionė į Palendrių vienuolyną

(2010 11 13)


 

Šlovinimo vakaras su A. Raudoniumi

2010 m. spalio 25 d. po vakaro šv. Mišių, Plungės bažnyčioje vyko šlovinimo vakaras, kuriame svečiavosi Arūnas Raudonius.

Arūnas Raudonius gerai žinomas giesmių kūrėjas ir šlovintojas. Dalyvauja įvairiausiuose krikščioniškuose festivaliuose ir koncertuose. Šį vakarą jo liudijimo ir giesmių klausėsi ne tik parapijiečiai, bet ir Plungės miesto svečiai. Skambėjo giesmės „Išimk iš mano krūtinės“, „Viešpatie tavim tikiu“, kurias neretai gieda ir Plungės jaunimo choras. Susirinkusieji klausėsi muzikinio-vaidybinio Arūno Raudonio liudijimo apie Jėzaus gyvenimą. Kiekvieną asmeniškai palietė širdį jaudinantys kūriniai, ypač baladė apie Baltramiejų, Jėzaus pagydytą neregį.

Po koncerto Plungės klebonas J. Meškauskas visus pakvietė pavakaroti prie arbatos ir suneštinių vaišių. Jaukus ir šiltas bendravimas dar labiau vienijo patirti ir išgyventi bendrybės dvasią.


Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus tvarkymo talka
(2010 08 10)


 

 Plungės jaunimo organizacijos „Krantas“ nariai kartu su Laisvuoju Universitetu (LUNI) rengia klasikinių filmų vakarą Plungės miesto jaunimui šių metų (2010 m. ) vasarą sudegusiuose Plungės parapijos namuose.


 

Pirmas renginys sudegusiuose parapijos namuose 2010 m. vasara 

Plungės jaunimo organizacija „Krantas“ pristato naują žurnalą Plungės miesto jaunimui.