Sakramentai

Sakramentai

     Nuo neatmenamų laikų žmonės svarbiausiems savo gyvenimo įvykiams suteikė šventės žymę ir stengėsi juos, kaip nors pažymėti – švęsti. Gimimas, subrendimas, vedybos, mirtis ir  yra tokie įvykiai, dėl kurių žmogus spontaniškai palieka kasdienybės pilkumą ir kuria kažką neįprasta – kas nėra gyvenimo kasdienybė ir nors tam kartui keičia mūsų gyvenimo ribas. Tomis valandomis mes pagalvojame apie tai, kas esame ir koks yra mūsų gyvenimas. Tai mūsų gyvenimo esmės šventės.
     Dievo duotųjų sakramentų dėka didžiuosius gyvenimo įvykius mes galime švęsti kaip Dievo atpirkti ir naują gyvenimą gyvenantys žmonės. Sakramentai yra ir mūsų krikščioniško gyvenimo išraiška ir ženklai, per kuriuos mes gauname Dievo malonę.
   Pirmiausia – tai Dievo buvimo patyrimas. Dievo meilės ir rūpesčio kasdieniu mūsų gyvenimu patyrimas. Sakramentinis susitikimas su Dievu per žmogiškąją patirtį kažkokiu būdu mus pakeičia. Mes gauname malonę, kuri iš esmės yra Dievo meilės ir jo buvimo dovana. Kaip ir kiekvieną dovaną mes galime priimti ir atmesti. Sakramentai skelbia ir suteikia galimybę žodžiais ir veiksmais savo gyvenime išreikšti mūsų atsaką į Dievo malonę.  Sakramentai gilina mūsų ryšį (suvienija) su Kristumi ir Bažnyčia.
     Sakramentai nei prasideda, nei baigiasi liturginiu šventimu. Jie prasideda Dievo meile ir rūpesčiu, kuriuos patiriame per Kristų ir Bažnyčią; ir pasilieka su mumis, Bažnyčia, gyvenančia ir veikiančia Dievo meilės ir rūpesčio dėka per Kristų. Jie nesibaigia. Jei mes, Bažnyčia, esame ir nesiliaujame jų švęsti bei jais gyventi,  jie visuomet pasilieka Dievo rūpesčio mumis simboliais.