Bažnyčios statyba pradėta 1902 metais, su pertraukomis tęsėsi iki 1933 metų, tai yra 31-erius metus. Statyba buvo labai varginga, sunki. Kunigaikščio ir parapijiečių iš anksto paaukotomis lėšomis ir statybine medžiaga pasinaudojus, klebonaujant V. Jarulaičiui, 1902 metais buvo išmūryti tik pamatai. Ir, deja, paskui viskas sustojo: 1902 metais ankstyvos ligos pakirstas mirė fundatorius kunigaikštis M. Oginskis. Jo našlė Marija atsisakė bažnyčios statybą toliau remti. Netekusi kunigaikščio paramos, parapija taip pat atsisakė bažnyčios statybą finansuoti. Statyba nutrūko, atnaujinta buvo tik 1910 metais. kai jos statyba buvo įpusėta, 1914 metais prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.
Neremontuojamos senosios bažnyčios būklė darėsi visai bloga. Klebonas Senkus jau graudindavo žmones, kad reikia pasiskubinti baigti naująją statyti, nes senoji gali sugriūti. Klebono kalbos paveikė žmones ir šie pradėjo tos bažnyčios bijoti.
Plungės krašto gyventojai buvo karo nuskurdinti. Parapija neįstengė finansuoti tokios didžiulės bažnyčios statybą. Tada ir pradėta keisti projektą, siaurinti jau anksčiau paruoštus pamatus. Teko atsisakyti įspūdingų ir puošnių bokštų, ir tai labai sumenkino dabartinės bažnyčios išvaizdą. Nepaisant materialinių sunkumų, jau 1920 metais klebonas J. Senkus vėl ryžosi atnaujinti bažnyčios statybą. bet vėl trumpam. Bažnyčios statyba iš esmės buvo atnaujinta tik 1928 metais, klebonaujant P. Pukiui. Jos statybai vadovavo inžinierius architektas R. Steikūnas. Lubų betonavimo ir kitiems darbams vadovavo inžinierius profesorius Morkūnas. Bažnyčia baigta statyti 1933 metais.
Ši bažnyčia – viena iš didžiausių bažnyčių Lietuvoje: jos ilgis 75 metrai, stilius – eklektiškas. neogotikinei jos architektūrai būdingas romaninio stiliaus rišlios sistemos planas ir romaninį stilių imituojančios detalės. Ši bažnyčia kartais apibūdinama kaip pseudoromaninio stiliaus.
Pašventinus bažnyčią 1933 metais, statyba dar nebuvo baigta – neįrengtas interjeras. Buvo ieškoma mecenatų. Interjero darbai užtruko net iki 1940-ųjų: pagaminti 7 ąžuoliniai altoriai. Ypač įspūdingas centrinis, taip pat du pirmieji šoniniai.
Bažnyčios statybai 1902–1940 metais išleista 1.010.694,39 litų. 1961 metais bažnyčios interjeras buvo naujai perdažytas ir išdekoruotas. Bažnyčia savo saugykloje saugo XVIII amžiuje šilkinį metalo siūlais austą arnotą. Jos interjere paminklais paskelbtų dailės kūrinių nėra.
Naudota literatūra: Stasys Stropus. Senosios Plungės pėdsakai. – V., 2004.
