Jėzus pažadėjo savo mokiniams, kad Šventoji Dvasia padės jiems net priešų akivaizdoje drąsiai išpažinti tikėjimą (plg. Lk 12, 12). Savo kančios išvakarėse jis užtikrino apaštalams, kad atsiųs jiems iš Tėvo Tiesos Dvasią (plg. Jn 15, 26), kuri pasiliks su jais „per amžius“ (Jn 14, 16) ir padės jiems liudyti apie jį (plg. Jn 15, 26). Pagaliau po prisikėlimo Kristus pareiškė, kad netrukus nužengs Šventoji Dvasia: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir būsite mano liudytojai“ (Apd 1, 8; plg. Lk 24, 49).
Ir tikrai Sekminių dieną Šventoji Dvasia stebuklingai nužengė ant apaštalų, susirinkusių drauge su Jėzaus motina Marija ir būriu mokinių. Tuomet jie pasijuto taip jos „persmelkti“, kad su nepaprastu užsidegimu ėmė skelbti „didžius Dievo darbus“. Vykdydami Kristaus valią, apaštalai nuo to laiko rankų uždėjimu teikė naujakrikščiams Dvasios dovaną, kad ji papildytų Krikšto malonę (plg. Apd 8, 15-17; 19, 5-6). Tą rankų uždėjimą katalikų tradicija teisingai pripažįsta pradžia Sutvirtinimo sakramento, kuris tam tikru būdu per amžius išlaiko Bažnyčioje Sekminių malonę.
Priimdami Sutvirtinimo sakramentą, pakrikštytieji gauna neapsakomą dovaną – pačią Šventąją Dvasią, kuri juos apdovanoja ypatinga jėga; be to, paženklinti šio sakramento ženklu, jie tobuliau sujungiami su Bažnyčia ir dar stipriau įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai, žodžiu ir darbu platinti bei ginti tikėjimą.
Kas gali (turi) priimti Sutvirtinimo sakramentą?
Sutvirtinimo sakramentui rengiami nuo 14 metų amžiaus jaunuoliai. Registracija vyksta parapijoje iki rugsėjo mėn. 30 d. Sutvirtinimą gali priimti pakrikštytas ir Eucharistiją (I-ąją Komuniją) priėmęs žmogus, kuris jau yra sulaukęs 15 metų. Be to, jei tikintysis jau pakankamai sąmoningas, jis turi būti pašvenčiamosios malonės būklėje, atitinkamai pasirengęs (atlikęs metinę katehezę) ir sugebąs atnaujinti Krikšto pažadus.
Sutvirtinimo sakramento apeigos
Esminė Sutvirtinimo apeiga yra pakrikštytojo asmens kaktos patepimas šventąja krizma. Sutvirtinimą teikiantysis (ordinarinis sakramento teikėjas yra vyskupas) uždeda ranką ant sutvirtinamojo ir taria žodžius: „Priimk Šventosios Dvasios dovanos ženklą.“ Liturginiais šio sakramento teikimo nuostatais yra išreiškiamas pageidavimas, kad apeigos būtų atliekamos šventiškai ir iškilmingai. Dalyvauti šiose iškilmėse kviečiami sutvirtinamųjų giminės, bičiuliai bei vietinės bendruomenės nariai, kad jie atstovautų visai Dievo tautai ir parodytų, kokius tikėjimo vaisius joje subrandino Šventoji Dvasia.
Kas gali būti Sutvirtinimo globėju/globėja?
Kiekvienas sutvirtinamasis paprastai turi Sutvirtinimo globėją, kuris atveda jį šio sakramento priimti, o paskui jam turi padėti ištikimai vykdyti Krikšto pažadus, laikytis gautosios Šventosios Dvasios. Pageidaujama, kad Sutvirtinimo globėju/globėja būtų krikštatėvis/krikštamotė. Šitaip geriau išreiškiamas Krikšto ir Sutvirtinimo ryšys, o krikštatėviai gali sėkmingiau atlikti savo pareigas. Tačiau nedraudžiama pasirinkti ir atskirą Sutvirtinimo globėją. Globėjas turi būti sulaukęs 16 metų amžiaus katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą ir gyventi pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas. Sutvirtinimo globėju/globėja negali būti sutvirtinamojo/-osios tėvas ar motina.
Sutvirtinimo vardas
Sutvirtinimo apeigų nuostatai reikalauja, kad sutvirtinamieji šalia Krikšto vardo pasirinktų dar Sutvirtinimo vardą; jis turi būti šventojo vardas.
