Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija

Kantaučiai, 90252 Plungės r.

Aptarnauja kun., relig. m. mgr. Donatas ŽUKAUSKAS

Pamaldos

  • Šv. Mišios Sekmadieniais 13.30 val.Kitomis dienomis pagal susitarimą
  • Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš šv. Mišias 13 val.
  • Gavėnios metu Kryžiaus kelio pamaldos sekmadieniais prieš šv. Mišias 13 val.„Graudūs verksmai“ giedami sekmadieniais prieš ir po šv. Mišių
  • Gegužinės pamaldos sekmadieniais prieš šv. Mišias 13 val.
  • Birželinės pamaldos sekmadieniais prieš šv. Mišias 13 val.
  • Rožinis spalio mėn. sekmadieniais prieš šv. Mišias 13 val.
  • Žemaičių Kalvarijos Kalnai giedami Didįjį šeštadienį 10 val.

 

Atlaidai ir šventės

Šv. Onos atlaidai – liepos 26 d. (keliama į artimiausią sekmadienį 13.30 val.)
Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo atlaidai – gruodžio 8 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

Parapijos teritorija

Kantaučių, Kepurėnų, Šašaičių ir Vydeikių kaimai. Parapijiečių 440.

Parapijoje veikia:
Caritas ir vaikų pasirengimo Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui grupės.
Kreipkitės į parapijos raštinę. Laukiame Jūsų!

Rekvizitai:

Kantaučių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija
Adresas Plungės r. sav. Kantaučių k.
Juridinio asmens kodas 191277086
Bankas Šiaulių bankas
A. s. LT19 7182 0000 0570 0436

Apie bažnyčią ir parapiją

Kantaučių dvaro savininkas 1672 m. būsimai bažnyčiai nupirko Džiuginėnų ir Pagermančio kaimus, kuriuos 1692 m. dovanojo klebonui. Nauja bažnyčia pastatyta 1768 m., dabartinė medinė – 1852 m. Prie jos 1904 m. pristatyta zakristija. Manoma, kad Šiukštų giminės dėka 1619 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Ji stovėjo kaimo kapinėse. Nuolatinio kunigo joje nebuvo, bet skyrusi dosnesnį aprūpinimą bažnyčiai giminė įrodė, kad yra pasirengusi įkurti ne tik naują filiją Plungėje, bet ir steigti parapiją. Kristupas Timotiejus Šiukšta, be naujos šventovės, kaip fundaciją bažnyčiai padovanojo ir tris kaimus. Tuometis vyskupas kunigaikštis Kazimieras Pacas, atskyręs kaimelius iš kitų parapijų, 1694 m. metais įsteigė naują – Kantaučių parapiją.

Bažnyčia stačiakampio plano. Įrengti 6 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Bažnyčia yra ryškus liaudiškojo meno pavyzdys iš romantizmo epochos. Šiai stilistinei grupei ji priklauso dėl savo paprastos, tradicinės kompozicijos ir stačiakampio plano. Jos frontonas yra trapecijos formos, kryžminis ir vienanavis, užsibaigiantis bokšteliu su smaile. Fasadą puošia smailiaarkiai langai.

Vargonų choras įrengtas virš įėjimo. Cilindro formos lubos melsvos, juosiamos ornamentikos, jos kuria dangaus skliauto įspūdį. Lubas paremia žemiškesnės – smėlio spalvos sienos su dantytu klasicistiniu profiliuotu karnizu. Originalia puošyba – kontūriniais piešiniais pasižymi klausyklos. Medinės klausyklos su baldakimo formos atkaltėmis – taip pat senas stalių meistrų darbas. Presbiteriją nuo navos skiria viršuje skersinė sija su citata, apačioje – dekoratyvinė tvorelė. Dabartinės bažnyčios altorių ansamblis, pradėtas formuoti dar senojoje bažnyčioje, galutinai užbaigtas XVIII a. Akivaizdus drožybos amato meistrų indėlis. Centrinė bažnyčios puošmena – pagrindinis altorius. Jis masyvus, su medžio drožiniais, auksu tviskančia ornamentika bei šventųjų vaizdiniais. Pagrindiniame altoriuje, be Švč. Mergelės Marijos skulptūros, arčiau dangaus iškeliamas šv. Vincento Ferero paveikslas. Likusios šventųjų skulptūros retabule, padengtos pastelinėmis spalvomis, kaip dangiška šviesa reljefu ir kolonomis leidžiasi tiesiai iš Aukčiausiojo rankų – jo biustu užbaigiamas pagrindinis altorius. Ant mūrinės mensos – medinis dviaukštis ciborijus, staliaus ir drožėjų darbo, išpuoštas aukso spalvos ornamentika ir mažomis šventųjų figūrėlėmis. Altorius buvęs gausiai polichromuotas ir paauksuotas. Be pagrindinio, presbiterijoje yra dar du, skirti šv. Laurynui ir Šv. Juozapui. Nuo ankstesniųjų laikų jie pasipildė antstatu ir naujais paveikslais, bet senoji jų retabulo drožyba išliko nepakitusi. Savo dramatiškumu išsiskiria Jėzaus Širdies altorius. Liaudies meistrų kiekvienam jų suteikta skirtinga puošyba.

Kantaučių lurdas pastatytas sovietmečiu. Statinio sumanytojas ir statytojas buvo klebonas Antanas Kazimieras Rimkus (tėvas K. Rimkus OFM Cap.). Grota buvo sumūryta per vieną 1980 m. vasarą, o 1981 m. birželio 13 d. pašventinta.