Balandžio 17-ąją, Didįjį ketvirtadienį, Bažnyčia pradeda švęsti Didįjį Tridienį – svarbiausią liturginį laikotarpį, vedantį į Velykų slėpinį.
Prieš Paskutinę vakarienę Jėzus nuplovė savo mokiniams kojas, taip parodydamas meilės ir tarnystės artimui svarbą. Šv. Mišiose, sekdamas šiuo Kristaus pavyzdžiu, klebonas dvylikai parapijiečių nuplovė kojas – tai jautrus ženklas, primenantis apie nuolankumo ir atsidavimo kitam reikšmę.
Ši diena taip pat primena dviejų sakramentų įsteigimą: Eucharistijos – Jėzaus paliktą dovaną, kuri tikintiesiems leidžia dalyvauti Jo aukoje ir vienytis su Juo per šventąją Komuniją, ir Kunigystės. Juo Kristus suteikė apaštalams, o per juos – ir jų įpėdiniams, galią švęsti Eucharistiją bei teikti kitus sakramentus.
Didžiojo ketvirtadienio liturgija kviečia tikinčiuosius apmąstyti Kristaus meilę, pasiaukojimą ir kvietimą su nuolankumu bei atsidavimu tarnauti vieni kitiems.
