Penktadienis, Bažnyčia primena, kad tokią dieną po pietų apie trečią valandą Jėzus numirė už tave ant kryžiaus. Kartu su Jėzumi buvo nukryžiuoti du nusikaltėliai. Vienas iš jų ištarė lemtingus žodžius, atrado jėgų ir truputėlį gerumo, kas virto Dievo meile ir beribiu gailestingumu. Tie žodžiai yra „PRISIMINK MANE!”(Lk 23, 42).
Dievui nėra negalimų dalykų. Didieji stebuklai yra tavo rankose, stabtelėk, žvilgtelėk į savo gyvenimą ir labai nuoširdžiai, ryždamasis keistis, sušuk Dievui: „Prisimink mane”(Lk 23, 42). Tas stabtelėjimas, tas žvilgsnis į savo gyvenimo gelmes tebus Kryžiaus kelio nuoširdus apmąstymas sekant paskui Kristų.
Su Jumis apmąstantis Kryžiaus kelią Jūsų klebonas kun. Vytautas
P.S. Šį vakarą Plungės mero prašymu 18.00 val. Šv. Mišios už visus Plungės savivaldybės gyventojus – sveikus ir ligotus. Dieve, savo kančia stiprink mus.
KRYŽIAUS KELIAS IŠ SKAUTŲ MALDYNĖLIO
Jėzau, leisk mums Tau atsiverti ir apmąstyti Tavo kančią. Paimk mus už rankos ir vesk per gyvenimą, kad sunkumus, kuriuos savo kelyje sutiksime, pajėgtume nugalėti. Leisk mums būti panašiems į Tave, kad išmoktume liudyti Evangeliją. Amen.
- Jėzus pasmerkiamas mirti.
Kodėl nekaltas pasmerkiamas, o žmogžudys paleidžiamas į laisvę? Pilotas bijojo minios ir be priežasties nuteisė Jėzų.
Melskimės.
Kai pasityčiodami ar iškeldami kitų trūkumus juos nuteisiame, nuteisiame neteisingai. Kai tiems, kurie mums kelia pasibjaurėjimą, priklijuojame pravardes, nuteisiame neteisingai. Kai nedrįstame apginti nedrąsiųjų ir kukliųjų, nuteisiame neteisingai.
Pasigailėk mūsų…
- Viešpats Jėzus paima nešti kryžių
Kodėl žmogus niekada negali pakelti pažeminimo tylėdamas? Kareiviai labai blogai elgėsi su Jėzumi.
Melskimės.
Kai mes tyčiojamės iš draugų, juos skaudiname ir jiems kenkiame, atleisk mums, Jėzau. Kai keršijame ir šiurkščiai reaguojame į mažiausią pažeminimą ar neteisybę, atleisk mums, Jėzau. Kai nemokame priimti mažiausios kančios ir nuolat skundžiamės, atleisk mums, Jėzau.
Pasigailėk mūsų…
III. Jėzus pirmą kartą parpuola po kryžiumi.
Vargšas Jėzau, ką bloga padarei, kad taip su tavim elgiasi? Jėzus klumpa po skausmo našta, bet ir vėl greitai atsistoja. Kai mus prislegia bloga žinia ir nelaimė, duok jėgų pakilti. Kai susmunkame po tinginystės ar įpročių našta ir nenorime nieko daryti, duok jėgų pakilti. Per televiziją matome, kad yra tiek daug į mus panašių vaikų, kurie kenčia, kuriuos ištiko nelaimė, duok jiems jėgų pakilti.
Pasigailėk mūsų…
- Jėzus susitinka Motiną.
Marija, kiek tu iškentėjai, tarytum kalavijas būtų pervėręs tavo širdį. Jėzaus susitikimas su mama skausmingame kelyje kviečia mus šauktis Marijos ir prašyti jos apgynimo. Už visų mūsų mamas… (pasakykime jų vardus) Už visus vaikus, kurių mamų nėra su jais. Už visas pasaulio mamas, netekusias savo vaikų. “Sveika, Marija…”
Pasigailėk mūsų…
- Simonas Kirenietis padeda Jėzui nešti kryžių.
Jėzus niekada nepamirš kuklios Kireniečio pagalbos. Kirenietis, leidęs pasinaudoti savo pečiais, pagelbėjo Jėzui ir už tai nebuvo pamirštas. Kiekvienas didelis ar mažas meilės ženklas lieka amžinai.
Melskimės.
Meldžiame už žmones, kurie atiduoda savo laiką, jėgas, gyvenimus, kad padėtų tiems, kuriems reikia pagalbos. Viešpatie, išklausyk. Meldžiamės už kunigus, misionierius, seseris vienuoles, savanorius, kurie padeda neturtingiesiems, sergantiems ir vargstantiems. Viešpatie, išklausyk. Tegul mūsų širdys būna paprastos, dosnios ir mylinčios, kai atsiveria kitiems. Viešpatie, išklausyk.
Pasigailėk mūsų…
- Veronika nušluosto Jėzui veidą.
Koks buvo skarelėje atsispaudęs Jėzaus veidas? Jėzus paliko savo veido atvaizdą pirmiausia Veronikos širdyje, paskui – ant skarelės. Švelnumas ir gailestingumas visada atlyginami.
Melskimės.
Kai prieiname prie tų, kurie kenčia, kuriems nesiseka, Viešpats mumis džiaugiasi. Kai nušluostome riedančias ašaras ir džiaugiamės su tais, kurie džiaugiasi, Viešpats mumis džiaugiasi. Kai matome Jėzaus veidą brolių veiduose, Viešpats mumis džiaugiasi.
Pasigailėk mūsų…
VII. Jėzus antrą kartą parkrinta ant žemės.
Paprastai lietus drėkina žemę, bet šį kartą ją laistė kraujo lašai. Kas žino, kokius vaisius neš toks didelis skausmas? Jėzus pakyla antrą kartą. Skausmas jo neprispaudžia prie žemės.
Melskimės.
Nebeturintiems jėgų įsipareigoti, Viešpatie, padėk atsikelti. Nusiminusiems ir nusivylusiems gyvenimu, Viešpatie, padėk atsikelti. Praradusiems viltį ir norą šypsotis, Viešpatie, padėk atsikelti.
Pasigailėk mūsų…
VIII. Jėzus ramina verkiančias moteris.
Tikėkimės, kad mūsų širdys yra tokios, kokių nori Jėzus, atviros ir jautrios kitų kančiai. Jėzus nenori paviršutiniškų ašarų, bet nuoširdžios pagalbos vargstantiems.
Melskimės.
Meldžiame, kad žemės galingieji išmoktų pažvelgti kitomis akimis į pasaulio vargstančiuosius. Jėzau, perkeiski mūsų širdis. Meldžiame, kad mokėtų nuoširdžiai klausytis besišaukiančių teisybės. Jėzau, perkeiski mūsų širdis. Meldžiame, kad mokėtume ne tik numesti skatiką, bet atlikti tikro žmogiškumo ir gailestingumo darbus. Jėzau, perkeiski mūsų širdis.
Pasigailėk mūsų…
- Viešpats Jėzus parpuola trečią kartą.
Kas žino, kodėl žmonės, užimantys aukštus postus, mano esą dideli. Tikrą didumą matau parpuolusiame ant žemės Jėzuje, kuris nuolat pakyla. Jėzus mus moko nepasiduoti ir neapsileisti.
Melskimės.
Tiems, kurie gyvena vienatvėje, Viešpatie, duok vilties. Tiems, kurie jaučiasi palikti ir atstumti, Viešpatie, duok vilties. Tiems, kuriuos slegia našta, kurie atstumia bet kokią pagalbą, Viešpatie, duok vilties.
Pasigailėk mūsų…
- Jėzui nuplėšia drabužius.
Dar vienas įžeidimas, dar vienas pažeminimas. Netgi drabužių tau nepaliko. Iš tavęs atėmė viską, bet meilės – ne. Ir mes kartais būname, kaip tie kareiviai, kurie Jėzui nuplėšė drabužius.
Melskimės.
Kai šaipydamiesi nuplėšiame kitų orumą, Viešpatie, atleisk. Kai savo įtarinėjimais ir apkalbomis atitoliname draugą, Viešpatie, atleisk. Kai iškeliame kitų trūkumus ir kaltes, bet nemokame matyti to, kas gražu, Viešpatie, atleisk.
Pasigailėk mūsų…
- Jėzų prikala prie kryžiaus
Būdamas tokioje padėtyje joks žmogus negalėtų ištarti: “Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.” Tikrai, tu nesi tik žmogus, tu esi Dievo Sūnus. Jėzus ant kryžiaus meldžia Tėvą atleisti savo žudikams. Prašykime Jėzų jėgų, kad galėtume sekti jo pavyzdžiu. “Tėve mūsų…”
Pasigailėk mūsų…
XII. Jėzus miršta ant kryžiaus.
Kraujo lašas ir erškėčio spyglys susivienijo po kryžiumi. Kraujo lašas ir erškėčio spyglys susivienijo po kryžiumi – didelės meilės liudininkai. Ant kryžiaus perverta Jėzaus širdis yra meilės šaltinis.
Melskimės.
Meldžiamės už nusidėjelių atsivertimą. Viešpatie, išklausyk. Meldžiamės už visus neteisingai pasmerktus ir už nuteistus mirčiai. Viešpatie, išklausyk. Meldžiamės už visus, kurie šiandien mirė. Viešpatie, išklausyk.
Pasigailėk mūsų…
XIII. Jėzų nuima nuo kryžiaus.
Geri žmonės Jėzų nuėmė nuo kryžiaus.
Melskimės.
Meldžiamės už žmones, kurie slaugo mirštančius artimuosius. Viešpatie, sustiprink juos. Meldžiamės už tėvus, kurie gauna žinią apie vaiko mirtį. Viešpatie, sustiprink juos. Meldžiamės už visus, kurie išgyvena sunkias akimirkas.
Viešpatie, sustiprink juos.
Pasigailėk mūsų…
XIV. Jėzaus kūną deda į kapą.
Ar gali mirtis tarti paskutinį žodį ir ištrinti šią meilės istoriją? Jėzus buvo palaidotas. Melskimės už visus mums brangius mirusius žmones. “Amžinąjį atilsį…”
Pasigailėk mūsų…
Mirtis netarė paskutinio žodžio, jai nepavyko nugalėti Jėzaus. Jėzus prisikėlė ir amžinai gyvena šalia mūsų. Džiaukimės ir giedokime. (Aleliuja.) Kurs už mus kaltus kentėjai…