Didysis šeštadienis ir Velyknaktis – budėjimas laukiant Kristaus Prisikėlimo. Didįjį šeštadienį katalikai mini laiką, kai Jėzus buvo paguldytas į kapą ir Jo kūnas ilsėjosi iki Prisikėlimo.

 Velyknakčio liturgija prasideda šventoriuje, kur uždegama ugnis. Ji pašventinama, o nuo jos uždegama Velykų žvakė – Kristaus šviesos simbolis. Įnešus ją į tamsią bažnyčią, tikintieji užsidega atsineštas žvakes – tai ženklas, kad Kristus nugali tamsą ir mirtį. Toliau skaitomi Šventojo Rašto skaitiniai, po ilgos tylos ir susikaupimo laikotarpio pagaliau suskamba „Aleliuja“ – džiaugsmingas Prisikėlimo skelbimas, kurio tikintieji laukė visą Gavėnią. Velyknakčio metu taip pat ypatingai prisimenamas krikštas – šventinamas vanduo, atnaujinami krikšto pažadai. Tai primena, kad kiekvienas krikščionis yra pašauktas naujam gyvenimui su prisikėlusiu Kristumi.