Vasario 5 dieną minėjome Šv. Agotą – mergelę ir kankinę. Ji gyveno III a. Katanijoje (Pietų Italija, Sicilija), manoma, kad nukankinta valdant imperatoriui Decijui (249–251 m.). Pasak tradicijos, praėjus metams po Agotos mirties, Katanijos gyventojai per ugnikalnio išsiveržimą pagalbos kreipėsi į savo šventąją kraštietę ir buvo išgelbėti. Vardas Agota graikiškai reiškia „gera“, todėl šiam įvykiui atminti prigijo paprotys šią dieną palaiminti duoną kaip gerumo ženklą ir vandenį kaip apsaugos priemonę nuo ugnies pavojų. Todėl Šv. Mišiose buvo šventinama duona ir vanduo kaip priemonės nuo gaisrų ir palaimos ženklas kelionėje bei apsauga nuo blogo žmogaus.
