II-asis gavėnios sekmadienis primena Jėzaus Atsimainymo stebuklą. Ant Taboro kalno mokiniai Petras, Jokūbas ir Jonas nebeatpažįsta Jėzaus, nes „jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje.“ Mk 9, 2-3. Žmogaus akys nepajėgia suvokti to, kas dieviška, tik jaučia, kad tai gera („Gera mums čia būti“ Mk 9, 5). Šis atsimainymo ženklas primena kiekvienam tikinčiajam, kad ir mūsų žemiški, gendantys kūnai Dievo šlovėje bus atnaujinti taip, kaip Jėzaus. Tik ne mūsų nuopelnų ar darbų dėka, o būtent Jėzaus galia, todėl gavėnia ir veda mus į Prisikėlimą, primindama Jo aukos svarbą kiekvienam asmeniškai. Po 10 val. Šv. Mišių buvo einamas Kryžiaus kelias, apmąstant Jėzaus kančios ir mirties slėpinį.
