Praėjo dar vieni gyvenimo metai – įtempti, pilni nerimo, nežinios, koks ateis rytojus. Tikriausiai niekas nesikeičia pasaulyje. Toks ir yra pasaulis, vejantis mus. Bėgame į rytojaus nežinią su dienos rūpesčiu. Tačiau vienas svarbus dalykas yra žmogus. Šiandien, čia ir dabar – žmogus. Kada pažiūri į vienišą žmogų, netekusį artimo žmogaus, Dievas jam pasiunčia draugystę: kačiuką, šuniuką. Vaikai, kurie pritrūksta tėvelių artumos, taip pat prašo, kad nupirktų jiems kokį nors gyvūnėlį. Visiems reikia draugystės.
Ir Jėzaus… Žvelgiame atsistoję į prakartėlę: ola, ėdžios, gyvulėliai. Jėzus, besišypsantis ir linksmas. Todėl, kad šalia jo motinėlė Marija ir Juozapas. Į juos pažiūrime – jie irgi gana linksmai atrodo! Laimingi žmonės ir nesvarbu, kad piemenų ola virš galvos, kad vietoj vygelės – ėdžios. Jie turi kūdikėlį Jėzų ir vienas kitą.
Nepaleiskite gyvenimo prasmės iš rankų. Tai Tavo žmogus, kuris gyvena su Tavimi. Nepaleiskite buvimo kartu. Buvimas kartu yra jausmas, žinojimas, galimybė dalintis. Ar tai būtų kačiukas, šuniukas, papūgėlė, ar vis dar Tavo brangiausias gyvenimo bendrakeleivis.
Tegloboja, tesaugoja, telaimina kūdikėlis Jėzus, dangiškoji motina Marija ir rūpestingasis Juozapas. Su Šventom Kalėdom, mano mielieji!
Jūsų klebonas Vytautas Gedvainis
